Pagaliau pavasaris !!!

 Sveiki,

Pagaliau atėjo pavasaris, kažkaip šiemet matyt kelią pametęs buvo.  Čia aišku jokia naujiena, bet  noriu pasidalinti džiaugsmu, tokiu smulkmenišku, bet man jis tikrai kelia nuotaiką.
 Vasarą aš mėgstu  kapstytis darže,  laisvinti daržoves iš piktžolių vergovės ir žavėtis vešliais lapais, kurie stovi kaip mūras tiesioje eilėje. Tam, kad taip būtų, be abejo,  viskas prasideda nuo sėjos. Su tuo susijęs ir mano pavasario džiaugsmas,  kai  tik sukišu sėklas į žemę imu  nekantrauti kaip vaikas prie kalėdinių dovanų su klausimu " Kada? " . Greitai, labai greitai. Šiemet  kai kurioms sėkloms pakeisti pavidalą užteko vos poros dienų,  smagu, kai atidengi agroplėvelę, o po ja stypso vienas kitas daigelis kitą dieną, jų daugiau, vėliau stebi kaip leidžia antrąjį lapelį. Gal aš su mažosios gimimu irgi suvaikėjau, bet vistiek man taip gera žiūrėti  į tą didėjantį  žalios spalvos kiekį namuose, kuris vėliau iškeliaus į laukus ir šiltnamį,ir ten toliau džiugins.
Tad šią saulėtą  ir gražią dieną ( bent tokia šiuo metu ji yra Vilniuje)  linkiu visiems surasti bent po vieną mažą džiaugsmelį, kuris pakeltų nuotaiką ir priverstų nusišypsoti.

Iki mielieji!

2012-uosius prisiminus..

Kas mane pažįsta turbūt žino, kad 2012-aisias labai bumbėjau dėl visokių nesamoningų trikdžių, visur  kur tik buvo įmanoma kas nors kišo koją, tiek dukros krikštynos, tiek  kažkoks atrodytų menkas darbelis visur buvo kokių nors nesusipratimų..  Ir taip  visus metus, todėl gruodžio 31-ąją keldama taurę putojančio vyno  sau  ir kitiems nuoširdžiai linkėjau geresnių metų nei buvo 2012-ieji.

Tačiau kai prasidėjo šie metai supratau, kad  ne tokie blogi buvo praėjusieji. Vien jau todėl, kad į mano gyvenimą atėjo du nuostabūs žmonės,  labai netikėtai, tyliai, bet dabar bendraujam kasdien ir nuo  tik smagiau, o atrodo prieš pusę metų net nežinojom apie vieni kitų egzistavimą.
Sigita iš http://www.sijafelt.lt/ gavo vietą  šalia per labdaringą Kokono mugę, žodis po žodžio  ir

Polimeris molis - ką reikia žinoti prieš pradedat su juo dirbti?

Pirmiausia kas tai yra polimerinis molis? Tai polivinilo cloridas ( PVC).  Kitaip tariant tai  savo konsistencija medžiaga labai panaši į plasteliną, skirtumas tik tas, kad šį reikia kepti, ko pasekoje  išgaruoja plastifikatoriai ir jis lieka kietas.

Dažnai polimerinis molis vadinamas modelinu.  Tai  šiek tiek klaidina – modelinas – tai ore džiūstantis molis, dažniausiai būna dviejų spalvų -  baltas ir natūralaus molio spalvos. Nulipdžius reikia laukti kol jis išdžius tuomet  galima jį dekupažuoti, dažyti ,ant jo piešti.

Polimerinis molis jau yra spalvotas, su specialiais efektais ( akmens, skaidrumo, metalizuoti, perlamutriniai, fluorescentiniai, su blizgučiais).Skirtingus efektus ir spalvas turinčius molius galima maišyti tarpusavyje, taip išgaunant naują derinį.

 Trumpai apie tai kokių firmų polimeriniai moliai yra:

Bene populiariausias ir labiausiai žinomas yra FIMO polimerinis molis, jis turi visus mano aukščiau išvardintus efektus, plati spalvų paletė. FIMO yra dviejų pagrindinių rūšių – FIMO Classic ir FIMO Soft, kaip jau ir supratote skiriasi minkštumu ir spalvomis  - classic variante spalvos ryškesnės, soft - švelnesnės.

 

         

                                     

   FIMO taip pat turi polimerinį molį skirtą lėlėms, kietėjantį ore, kepamą mikrobangėje, modeliną kietėjantį ore.

   PREMO SCULPEY – ganėtinai minkštas polimerinis molis turintis daugumą ankščiau minėtų efektų, skaidrumas gaunasi kiek matiškesnis nei su  FIMO skaidriu moliu.

Patogu tai, kad  juoda ir balta spalvos yra ir didelėse pakuotėse  ( apie 230 gr) 

Metalizuotą efektą  turinčios  – ypač  vario spalva yra gerokai minkštesnė nei kitos,  todėl pradedančiam lipdytojui tikrai nerekomenduoju. Vėliau galima bandyti jį nuolat šaldyti ir lipdyti, arba maišyti su kitos rūšies ar spalvos polimeriniu moliu.

   Cernit -  taip pat su gausybe efektų, pati asmeniškai nebandžiau todėl komentuoti negaliu.

 

   Viva Pardo masė papuošalams. Labai maloni dirbti,  su bičių vašku todėl minkšta tiek, kad būtų lengva minkyti, bet „ netirpsta rankose“. Šiuo metu  nerandu kur įsigyti Lietuvoje.

    Kato – bandžiau tik vieną gabalėlį, bet  komentuoti sunku, nes jis  buvo tikriausiai pasenęs, kvapas buvo nekoks ( visi kiti polimeriniai moliai kvapo neturi arba jei ir turi tai tokį švelnų, kad jo nesijaučia, o trupėti gali bet kuris pasenęs molis). Ir trupėjo  į mažulėlius gabaliukus, suklijuoti nepavyko  net su kitais moliais. Todėl daugiau ir nekilo noras bandyti. Lietuvoje neteko matyti.

 Dar  teko bandyti Studio by Sculpey polimerinį molį – minkštas, dirbasi smagiai , spalvos daugumoje pastelinės.

Skirtingų firmų polimerinį molį tarpusavyje maišyti galima, tačiau reikai stebėti kepimo temperatūrą ir tai keik vienos  ar kitos rūšies įdedate ir pagal tai paimti temperatūros viduriuką,  geriau kepti pora kartų nei iš karto uždėti per didelę temperatūrą ir viską išmesti. Taigi temperatūros svyruoja nuo 110 C iki 150 C, kepama apie 30 minučių.

Taigi pagrindinė priemonė aptarta. Ko reikia dar norint lipdyti?

Noro, kaip gi be jo, bet šiaip reikia turėti darbo vietą ant ko lipdysime, ankščiau lipdydavau ant popieriaus,  bet radau kitą būdą – keraminė plytelė, turiu jų keletą ant vienos kočioju, formuoju ir   kuriu kepinukus, tada perkraustau ant kitos su kuria ir kepu.

Pirštinių – perku prekybos centruose pirštinių rinkinius,  bet patariu – geriau ne pačius pigiausius – plyšta kaip mat. Kiek teko  vesti kursų dažnai  žmonės nemėgsta darbuotis su pirštinėmis  - tuomet reikia  švelniai nuglostyti prieš kepant kiekvieną gaminuką, kad  pirštų atspaudų liktų kuo mažiau.  Aišku esu girdėjusi ir mačiusi tokių variantų  kai specialiai paliekami atspaudai, sutinku, kartais tai tikrai suteikia savotiškos žavesio, bet tik kartais..

Kočiojimas – tam reikia kočėlo ( jš kai kas vadina volu, man kočėlas gražiau :) ) -  beveik kiekviena firma turi savo priemones skirtas molio modeliavimui, bet pradedant išlaidų ir taip daug todėl galima šį tą pritaikyti ir iš namuose esančių priemonių.  Kočiojimui labai tinka stiklainiukai nuo alyvuogių, pievagrybių,  būna tokie tiesūs, aišku  etiketė reikėtų nuimti ir pašalinti klijų likučius.  Taip pat tinka visi kiti stikliniai tiesūs  buteliukai  ar kitokios talpos, vaikų žaisliniai kočėlai – aš būtent tokiu ir darbuojuosi J Galbūt patys atrasite dar kokių mano nepaminėtų priemonių, bet nebandykite medžio – prie jo  ši  medžiaga labai limpa.

Pjaustymas – aš pradžioje pjaustydavau skutimosi peiliuku („britvute“) nerekomenduoju – geriau  tam reikalui įsigyti kanceliarinius peiliukus skirtus pakeitimui, aišku jei yra lėšų geriausia specialius, jie plonesni ir kai kuriose technikose nepamainomi.

Orkaitė - tinka iš principo tiek dujinė, tiek elektrinė,  tik jokiu būdu ne mikrobangų krosnelė ( nebent bandysite specialų polimerinį molį skirtą būtent joms ) Svarbiausia čia yra tai, ar yra rodoma temperatūra. Mano senučiukė dujinė nuomojame bute, kur ir prasidėjo pažintis su šia medžiaga  nerodė termometro todėl pirmi gaminukai sėkmingai iškeliavo į šiukšliadėžę. Vėliau sužinojau, kad reikia įkišti popierių   į orkaitę ir jis turi nepakeisti spalvos tuomet temperatūra bus tinkama kepimui.  Tokiu būdu atitaikiau kas ir kaip ir kepdavau gan netrumpą laiką.

Švitrinis popierius - geriausia pirkti rinkiniais, nes o sueina tikrai nemažai, man dar labai patinka kempinėlės, nors jų šiurkštumas yra didesnės, bet šveičiasi švelniau nei su to paties šiurkštumo švitriniu popieriumi. Tačiau rinkiniuose vis palyginti šiurkštumą su šalia esančiais pavieniais lapais kai perkat, nes būna numeriukai kažkaip supainioti, ir pvz.,1000 šiurkštumo popierius yra šiurkštesnis už 400. Taigi reikės nuo 400 iki 2000 šiurkštumo švitrinio popieriaus.

 Lakai, kol kas apie juos nesiplėsiu, pabandysiu skirti kitą visą įrašą būtent jiems.

 

Puslapyje pateikiama mano asmeninė nuomonė ir patirtis nesiekiant nieko reklamuoti ar peikti.