Sveiki,
Pagaliau atėjo pavasaris, kažkaip šiemet matyt kelią pametęs buvo. Čia aišku jokia naujiena, bet noriu pasidalinti džiaugsmu, tokiu smulkmenišku, bet man jis tikrai kelia nuotaiką.
Vasarą aš mėgstu kapstytis darže, laisvinti daržoves iš piktžolių vergovės ir žavėtis vešliais lapais, kurie stovi kaip mūras tiesioje eilėje. Tam, kad taip būtų, be abejo, viskas prasideda nuo sėjos. Su tuo susijęs ir mano pavasario džiaugsmas, kai tik sukišu sėklas į žemę imu nekantrauti kaip vaikas prie kalėdinių dovanų su klausimu " Kada? " . Greitai, labai greitai. Šiemet kai kurioms sėkloms pakeisti pavidalą užteko vos poros dienų, smagu, kai atidengi agroplėvelę, o po ja stypso vienas kitas daigelis kitą dieną, jų daugiau, vėliau stebi kaip leidžia antrąjį lapelį. Gal aš su mažosios gimimu irgi suvaikėjau, bet vistiek man taip gera žiūrėti į tą didėjantį žalios spalvos kiekį namuose, kuris vėliau iškeliaus į laukus ir šiltnamį,ir ten toliau džiugins.
Tad šią saulėtą ir gražią dieną ( bent tokia šiuo metu ji yra Vilniuje) linkiu visiems surasti bent po vieną mažą džiaugsmelį, kuris pakeltų nuotaiką ir priverstų nusišypsoti.
Iki mielieji!
