Jei sekate šį tinklaraštį tai turbūt galvojate, kad esu labai neatsakinga, nes įrašai labai reti ir nenuoseklūs. Prisipažįstu - kalta.
Tačiau esu toks žmogus, kuris negali savęs perlipti ir rašyti tam,kad rašyčiau, arba bet ką daryti tik tam, kad daryti. Tad jei jau skaitote, matyt tikrai noriu kažką parašyti. Kai kas žino kuo aš užsiimu ir ką mėgstu kai kas ne. Mėgstu gaminti valgyti,mėgstu konservuoti žiemai daržoves, o tam, kad būtų ką konservuoti dažniausia pati ir užsiauginu.
Esu mama, dabar jau 3- jų vaikų. Nuostabus jausmas ir net nepaisant mažėjančio laisvo laiko
nuostabus. Ką aš dar veikiu? Laikas nuo laiko kuriu papuošalus. Ankščiau tai dariau dažnai ir daug, tačiau po vieno nemalonaus nutikimo kažkaip rankos nusviro ir nebesinorėjo daryti. Nebent didžiosioms metų šventėms kažką sukonstruodavau kam nors. Tai kiaušinis apvertas, tai eglutės žaisliukas ( tai Jūs matėte ir šiame tinklaraštyje). Dabar gi kartais grįžta įkvėpimas. Dar aš kartais mokau žmones rankdarbiauti ir ne tik.
Nauja aistra ir svajonės išsipildymas - pagaliau mokausi groti gitara, gelia pirštų galiukus, bet kiek džiaugsmo ir man pačiai ir vaikams, kai tie brūkštelėjimai jau tokie malonūs, kai jau skamba kažkas bent panašaus į muzikos nuotrupas.
Kodėl aš tai rašau? Todėl, kad noriu pateisinti puslapio pavadinimą ir papasakoti ką aš veikiu.
Tai pagal mano idėją čia turėtų atsirasti ne tik papuošalai, bet ir daržovės ir mezginiai ir kepiniai. Taip įprasta,bet gal kartu ir ne. Turiu dar vieną veiklą, bet šis puslapis minimaliai su ja siesis, tik ten kur labai kertasi keliai.
Taigi, kad būtų aišku apie ką aš kalbu pirma mintis:
Šie auskarai pas mane guli jau seniai... labai seniai galiu net suskaičiuoti metus, tai buvo 2011 rugpjūtis, kai visi ruošėsi Europos krepšinio čempionatui. Aš tada ruošiausi dalyvauti Šiaulių dienose ir sukūriau šiuos auskarus. Man jie mieli ir labai tautiški tik problema tame, kad man pagal veido formą visiškai netinka jų forma. Nors džiaugiausi jais kaip vaikus, atidaviau juos į pardavimą Deja keletas žmonių pasimatavo ir netiko, kam forma, kam dydis, kam svoris, o kai kam... ir spalvos.. Ir guli jie pas mane lig šiolei ir nekyla rankos jų ardyti, vis galvoje mintis - ras ir jie savo namus.
Ir dar vieni- taip pat gulintys jau seniai. Kodėl jie guli tiek šie tiek pirmieji? Todėl, kad aš pastaruoju metu sukuriu tik tada kai man to norisi, kai ateina įkvėpimas, nebevažinėju į muges ir papuošalai dažniausia nugula draugių papuošalų dėžutėse arba jei kažkas prisimena ir nori kažko kitokio nei siūlo parduotuvės. Niekad nepiešiu eskizų, nes tiesiog nemoku, tačiau šie auskarai išmyluoti, išglostyti dar galvoje ir kai ji sugulė į vieną eilutę patapo lengviau, nes tai būtent tai kas ir buvo sumanyta. Taip jie nesudėtingi. Tačiau mieli auskarai rudeniui, moteriai mėgstančiai matomus auskarus, bet nešokiruojančius nei dydžiu nei forma.
Ačiū, kad skaitėte. Bus daugiau :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą