Visko po truputį

Sveiki,

Ir vėl dingau,  o ir bet tačiau neilgam. Ligos buvo išguldę visą šeimyną vėliau ir mane.  Pliusas mano atveju tik vienas, kai ligos susiję su tam tikrais virusais,  tai svarstyklių rodyklė gerokai pasislenka kairėn. Taip nutiko ir man. Tačiau jei jau lieknėti tik tokiu būdu tai gal ne  - ačiū,  aš kaip nors kitaip.
O šiaip tos ligos nieko gero,  ypač dirbant mama. Vyras  daug kartų kartojo - "tu negali sirgti , tu negali,  nebus kam mumis visai rūpinti" Tai aš  taip ir padariau visus pagydžiau ir pati  susirgau. Bet kadangi tai jau praeityje gal ir nereikia daugiau apie tai kalbėti.
 Turiu ir teigiamų žinių  - paprikos jau jau išlindo iš žemės,  rytoj sėsiu pomidorus,  šiemt jų turiu ypatingai daug ir įdomių veislių.( Na,  tas daug mano mastais, o kam yra daug 7 veislės ar o kam mažai tai čia jau kiekvieno reikalas.) Taigi tikiuosi jums parodyti rezultatus sėjos kai jau tai bus matoma.

Ką dar  norėjau paminėti - atradau  visišką NEsąmonę,  kuri pasirodo esanti net labai didelė sąmonė - kepti cepelinai. O atradau juos taip, kad nežinau ar rankos abi kairėm patapo, ar puodas kitaip virti ėmė,  bet darant pagal įprastą receptą ( 3 vienodos dalys krakmolo, virtų bulvių ir žalių bulvių)  cepelinai ėmė ir pasileido,  na gerai liko nepasileidęs net koks 1 cepelinas, kiti tikrai žymiai apsileidę.  Taigi kadangi prisigaminau jų daug ir nesinorėjo gaudyti iš puodo kažką  iš mėsos ir bulvių sugalvojau iškepti. Ir  pasirodo net Beata kepa cepelinus!!! Tokio tobulumo seniai nevalgiau,  dabar net nežinau ar benorėsiu virtų. Belieka išmokti visą tą skanumą ir nufotografuoti taip,kad tai bent primintų maistą žmonėms,  o ne kažkokį jovalą lėkštėje.

Na, ir dar tokia žinia, kuri mane keistai veikia. Kinija dabar valdo ir tai jokia paslaptis - valdo ne tiesiogiai,  o per prekes. Ir teko jau ne kartą susidurti, kad merginos geriau perka plastmasės gabalą iš Kinijos nei Lietuvoje sukurtą  rankų darbo papuošalą.Tai šiek tiek liūdina, nes negi ir vėl rankdarbiai nusės kažkur gilumon? Ar čia  tik mano aplinkoje tokia situacija? ( Kalbėdama apie papuošalus  turiu omenyje ne tik apie savo kūrybos - nors kuriu ir mažai,  bet apskritai).

 Tai tiek šį kartą minčių.

 Iki greito!!!! ( Tikiuosi, iki greito)

Savaitės patiekalai 4 dalis

Sveiki,

O būna ir taip, kad užsuki į blogą ir nerandi įrašo, o pasirodo jo nepaskelbei! Tad  skelbiu dabar. Gero skaitymo.

 Dienos lekia, nespėju su jomis, o veiklos atrodo tik daugėja.
 Taigi peržvelgusi savo 3 savaičių vakarienių meniu nusprendžiau, kad kiekvienos dienos nėra tikslo aprašinėti,  nes kai kurie patiekalai kartojasi su labai menkais pakitimais. Pvz. Varškės apkepas su razinomis arba be.
 Tad nusprendžiau geriau pateikti išbandytus receptus, kurie man neįprasti ir įdomūs.

Pirmasis nors už lango žiema, tačiau vistiek norisi  šašlykų,  tad greitai sumarinavau kaip įprastai darau ( vienodomis dalimis actu ir vandeniu, svogūnais ir prieskoniais) ir tada nusprendžiau išbandyti kepti  šašlykus trilitriniame stiklainyje. O ir bet tačiau,  švarūs stiklainiai pas mus išvažiuoja į rūsį ir pasirodo nebelikę jokio tokios talpos stiklainio. Tad teko suktis iš padėties ir imti stiklinį puodą. Suvėriau mėsą ant medinių iešmelių sustačiau 45 laipsnių kampų uždengiau, o pro kraštus palikau kyšoti pagaliukus ( dabar galvoju todėl to nenufotografavau?  na bet reikia taisyti padėtį tad kada nors kai kartosiu, o tai tikrai bus,  būtinai nufotografuosiu) ir kepiau. Mano dideliam nustebimui  skonis buvo labai artimas kepamų ant laužo,  nors aišku orkaitė niekad visiškai nepakeis  skonio tiek, kad būtų identiška.



 Kitas bandymas granola,  darau jį jau antrą kartą, skanumas nenusakomas, tik  ji man truputį trupa,  tačiau tobulėju ir manau su laiku pavyks idealiai.Gaminau pagal mano neseniai atrastą YouTube kanalą Gamink su Justina. Visa šeima įskaitant mažąją, džiūgauja kai  gaminu šį saldėsį. Kitas patiekalas - desertas taip pat iš šio kanalo - tiramisu be kiaušinių su namie keptais damų piršteliais. Gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad teks užsiimti tokiu darbu, nes man  tai atrodė kažkas  labai sunkaus ir neįveikiamo.
Kitas dalykas kodėl bijojau šio receptų  -žali kiaušiniai,  tad kai tik pamačiau šitą receptą nekilo klausimų kuo lepinsiu šeimyną savaitgalį. Tačiau mano norai dar neviskas,   apibėgus tris artimiausias ne pačias mažiausias  biskvitinių sausainiukų ne tik , kad nebuvo,  be ir paklausus salės darbuotojų gūžčiojo pečiais lyg būčiau prašiusi keptų karvelių mėlynų paprikų padaže. ( Net nežinau ar tokios yra,  bet čia šiaip palyginimui). Kadangi norai dideli teko suktis iš padėties, na ir pavyko,  iškepiau  naminius, tik ne visai piršteliai, labiau panašūs į blynelius. Tačiau skonio  nuo to nė kiek ne blogesnio.

Tai štai tokie  mano nauji  atrasti ir išbandyti receptai. Einu kur nors užsirašysiu, kad reikia fotografuoti kiekvieną patiekalą.

Kaip pasidaryti žvakę iš žvakių likučių?

Galbūt suvalkietiška prigimtis,  o gal ir aplinkosaugos specializacija neleidžia mesti viską iš eilės lauk.  Tad kai užėjo manija deginti žvakes ir po švenčių nesudegusių galiukų liko nemažai apie metimą nebuvo net minčių.
Ankščiau viską kraudavau į dėžutę teisindamasi, kad tai bus  Velykoms,  kiaušiniams marginti. Tačiau man, kaip žinia, šitoj vietoj abi rankos kairės,  nes niekaip nepavyksta gražūs margučiai su vašku. Tad kai prisikaupė nemenka dėžutė pabandžiau perlydyti  ir pasgaminti naujų žvakių. Ir man pavyko,  tiesa ne iš pirmo karto. Bet apie viską iš eilės.
Taigi pirmas bandymas buvo nevisai sėkmingas,  nes  neturėjau tinkamų dagčių, tad išgirdau patarimą,  kad galima naudoti plonytes ilgas torto žvakutes. Štai tokias:

   Ką gi jų pas mane gulėjo nuo neatmenamų laikų ir pabandžiau. Kodėl nenaudojau jų vėliau?

1. Jos labai plonos,  todėl, kad dagtį galima panaudoti nebent labai plonos žvakėms. Mano indeliai nuo tradicinių  stiklinės dydžio žvakių,  todėl kai užkūriau degė žemyn šuliniu t.y. tik  ~ 1 cm  degė visa kita liko nejudinta.
2. Dar pilant vašką,  jau užpiltas  ant žvakių vaškas nusilydydavo ir prieš tai džiuginęs stabilumas ištirpdavo kaip pernykštis sniegas. To pasekoje buvo daug  veiklos įtvirtinant dagtį tiesiai ir taisyklingai.
 Todėl pirmojo bandymo foto ir nebus.
Antram bandymui naudojau specialius dagtis,  bet kai ne visada gali susiplanuoti laisvą laiką, kad galėtum ir darbuotis ir fotografuoti tad griebiau ir dariau.. Praleisdama vieną svarbią smulkmeną,   o smulkmena tokia, kad niekaip neparuošiau dagties,  o juk tai paprasta medvilnė, kuri be abejo sugėrė dalį vaško, todėl,  viduryje žvakės pasidarė duobutė,  kokia ten duobutė visa smegduobė, per kurią  beveik indelio dugnas  matėsi.   Taigi ėmiausi viską daryti dar kartą. Ir nepaisant, kad bandant išvalyti vieną indelį jis sutrūko  į keletą dalių, viskas praėjo daugmaž sėkmingai. ( smegduobės sumažėjo iki duobučių, na, o kitą kartą, manau ir visai išnyks)
Ką  ir kaip dariau pažiūrėkite video :

Jei kils klausimų visada klauskite,  mielai atsakysiu.