Ant senos palangės kaktusai žydės...

Turbūt tikrai žinote šią dainą,  smagi ji ir  ritminga. Kodėl taip pavadinau šios dienos įrašą? Tiesiog taip nutiko, kad mano palangės puošiasi žiedais. Dievinu šitą metą,  sanpaulija,  palergonija ir kaktusas  ( čia aš jį taip vadinu),  bet pagooglinus radau, kad jis vadinamas stapelija.
Žiedai skirtingi bet tokie žavingi, kad žiūrėčiau ir žiūrėčiau.
 Gal kažkam žydinčios palangės banalu,  gal kažkas iš viso nekenčia kambarinių gėlių,  bet man jos patinka - ir net labai.
 Taigi pirmiausia gražuolės pelargonijos.  Visada kai nuvažiuojam pas vyro močiutę negaliu atsigrožėti jos palangėmis, kur pilna pelargonijų, kokių tik nori spalvų.  ir toks jausmas, kad kada benuvažiuosi jos vis žydi ir žydi ir žydi. Kadangi jų daug tai įspūdi tikrai uau. Todėl patyliukais nusivogiau ir aš dvi atžalas ir dabar mano  palangę puošia  ciklameno spalvos ir balta, įkištos šiaip,  prigis/ neprigis matau, kad dabar jau prašosi naujo vazono.

Antra,  sanpaulija,  kažkada draugė davė  keletą daigų,  nes sakė prisidaugino tiek, kad nebeturi kur dėti.  Buvo mėlyna ir violetinė, tiksliau labiau melsva ir labiau violetinė. Deja, laikui bėgat  violetinė visiškai nyko, nyko ir nunyko liko tik ši, kuri irgi žydi nesustodama.

Stapelija,  žydi retai,  bet  mano namuose yra gal kokie 7 metai,  ir matau žiedą gal 3-4 kartą.
Šis žiedas man kažkodėl visada asocijuojasi su filmuko herojumi. Marsupilami, argi nepanašu ?

 Tai štai kokios tos mano palangės, toks širdžiai mielas vaizdelis mano akimis.
Iki kitų kartų.

Laiko nesustabdyt ir neatsuksi atgal

Ar prisimenat šitą  Virgilijos Noreikos ir Luko dainą? Aš labai gerai.
 Ypač tai pajaučiau per gegužės/birželio mėnesį. Gegužę  dariau makiažus dviejuose renginiuose, vienas mamoms kaip pasilepinimui,  kitas per Grožio dieną mamoms įmonėje su kuria esu verslo partnerė. Tikrai įdomi ir naudinga patirtis,  nors kojos vakare ir nedėkoja  už prastovėtą dieną, bet širdyje gera gera kai moterys dėkoja pamatę save veidrodyje.
Be šių dviejų renginių turėjau surengti vaiko krikštynas,  atlikti vieną pagrindinių vaidmenų organizuojant sesės mergvakarį ir šiek tiek prisidėti prie vestuvinių reikalų bei staigmenos ruošimo.  Vakar vėl  turėjome renginį įmonėje,  kur pareigos tos pačios - konsultuoti ir puošti moteris.
Smagu kai yra veiklos,  tikrai smagu,  bet tokio tempo net man per daug.
Žinau, kad  beliko  2 renginiai ir liepos mėnuo,  o liepą mano ir mažiausiojo gimtadienis,  tad nusiteikusi turėti tik vieną rimtą renginį ir atsigauti po šio maratono.
Liepa pats  gražiausias metų mėnuo  ir taikliausiai apie tai parašė eilėraštyje  Vincas Mykolaitis Putinas

Liepa

Man liepos mėnesis - ramybė.
Visi jausmai atostogauja.
Jau praeity gegužio aistros,
O dar toli rudens klampynė,
Ir, rodos, žemėj nieko naujo.

Oi, netikėk!
Kai saulė triūsia visą dieną,
Net niūrūs pašaliai nušvitę.
Giliausiam patvorio brūzgyne
Išgirsi dūzgiant darbščią bitę.

Nuo dulkių vyšnią ir avietę
Nuplaus griaustinis su lietum.
O jei dienovidį išalksi,
Tu sausą, kietą duonos plutą
Patepki kvepiančiu medum.

Štai vakarai ugnim žioruoja,
Ir saulė glosto pilką kalvą.
Pasilypėk į tą kalnelį
Ir vasaros nakties ramybei
Nulenki galvą.

 Tiesiog taip poetiškai ir paprastai šį kartą, bet pirštai krebždėjo tai užrašyti.

Gražaus Jums likusio birželio ir artėjančios liepos. 

Pasivaikščiojimas lietuje

  Kasdien galvoje sukasi milijonas minčių ką norėčiau parašyti ir pasidalinti su Jumis,  bet kasdien atėjus vakarui suprantu, kad tai kas gulėjo mintyse  per pietus dabar nesinori gultis  žodžiais, sakiniais ir keliauti pas Jus.
 Kadangi šiandien  noras rašyti stipresnis už nerimstančią slogą,  tai stengiuosi tai ir daryti.
Keista diena šiandien,  nors ir ne pirmadienis,  bet tiek visko įvyko. Pakalbėjau net su dviem žmonėmis,  su kuriais nekalbėjau manau jau pusę metų ir daugiau. Į Lietuvą atvažiavo mano brolis, kurio nemačiau jau 1,5 metų (!)Nors šiai akimirkai kai rašau jis dar kelyje link Vilniaus,  bet žinau, kad pasimatysim.  Keista dar ir tai, kad  ėjau į paštą atsiimti dingusios siuntos,  ten nuėjus paaiškėjo,  kad  buto numeris buvo užrašytas ne tas...
Būtent kelionė  kelionė į paštą ir buvo įdomiausia,  ruošiausi eiti  keletą valandų grįžus didžiajai dukrai,  lietus tai pastiprėdavo tai nusilpdavo,  tad žengdama pro duris  pasiėmiau skėtį,  nes žinojau kad lyja bet kuriuo atveju,  tik kaip stipriai nežinau.
 Uždarius laiptinės duris  atrodo net sloga pasitraukė,  nors lietus pliaupė kaip iš kibiro kulniavau į paštą. Būtent kulniavau,  ne lėkiau,  bėgau,  skubėjau.. o kojas už kojos,  mėgaudamasi lašų barbenimu į skėtį,  mėgaudamasi balomis po kojomis,  vienu momentu net pagavau save einančią   per kuo didesnę balą,  kaip vaikystėje. Nusijuokiau ir žingsniavau toliau,  sutikti žmones žiūrėjo į mane nesuprantančiu žvilgsniu " juk lyja, reikia bėgti lėkti".  Ir daug kas lėkė, bėgo,  kai kas prasilenkė net nepažvelgę,  kai kas aplenkė. Ir eidama galvojau apie vieno iš tų dviejų žmonių pasakymą,  kad viskas priklauso nuo požiūrio,  kad vieniems lietus sujaukė planus,  sušlaps kojos,  permirks rūbai, nešviečia saulė niūru nėra nuotaikos ir  dar galybė neigiamų dalykų,  bet jei mėgausis kiekviena akimirka ir žiūrėsi net į tą patį kitus piktinantį ir verčiantį skubėti  lietų  gali jausti visai kitus - teigiamus dalykus.
 Tad  baigdama šį pamąstymą ir pasimėgavimą lietumi noriu palinkėti ir Jums rasti džiaugsmo akimirkų paprastuose dalykuose.
Iki greito.

Ne aš plaku verba plaka kiek margučių duosi?

Sveiki,

 Šio straipsnio pavadinimas ir idėja įrašui kilo visai netikėtai.  Šiandien Verbų sekmadienis ir važiavome lankyti vyro močiutės. Važiuodami kalbėjome apie Verbas ir  ėmėm dalintis kas vyksta Verbų rytą.

Taigi esu kilusi iš Suvalkijos ir pas mus šeimoje visada būdavo (ir yra) plakama ir sakoma "Ne aš plaku  verba plaka. Kiek margučių duosi?"  Plakamasis turi pasižadėti kiek margučių duos per Velykas ir tik tada plakimas baigiasi.  Na, o Šv. Velykų rytą kiekvienas  turi atsiminti kiek iš  ko  margučių paprašyti, kitaip pats kaltas, kad pamiršo. Todėl tai savotiška atrakcija. 

 Vyras yra kilęs iš Dzūkijos,  pas juos sakoma kiek kitaip " Ne aš plaku  verba muša už savaitės bus Velykos".

Todėl pasidarė įdomu, o ką  Verbų rytą plakdami  sakote jūs?

Ir ar ateina  Šv. Velykų rytą  Velykų bobutė atnešdama visiems po kiaušinį? 

Pas mus taip,  todėl jau po savaitės  vėl šoksim iš lovos ir bėgsim žiūrėti  kas kokį kiaušinį gavome. Mažieji prie viso to gauna dar ir po šokoladinį kiaušinį.  Smulkmena,  bet maloni.

 Gražaus Jums  šventės laukimo mielieji ir  tvirtų margučių.

Papuošalų kelionė namo

Sveiki mielieji,

Su pavasariu Jus. Nežinau kaip Jums,  bet man kiekvienas saulės spindulėlis kelia nuotaiką. Nors Pavasaris nėra pats pačiausias mano metų laikas,  bet po tiek mėnesių pilkumos,  tai kaip vanduo ištroškusiam.
Kartu su pavasariu į Lietuvos miestus atkeliauja ir savo istoriją šimtmečiais skaičiuojanti  Kaziuko mugė. Praūžė ji bene visuose didžiausiuose miestuose, bet neaplenkė ir dukros mokyklos.
Tiesa, apie šią mugę sužinojau tik vakare,  kai dukra grįžo iš treniruotės. Kadangi su kepiniais dalyvauti jai jau teko ir tai visiškai nepasiteisino ( tiesiog 90% mugės dalyvių būna su kepiniais) Tad ėmėmės jau patikrinto  dalyko - papuošalų ir įvairių aksesuarų.
 Perkračiau dėžutę ir  papuošalus, kuriuos galėjau sudėjau už savikainą,  nusprendžiau geriau jie

Visko po truputį

Sveiki,

Ir vėl dingau,  o ir bet tačiau neilgam. Ligos buvo išguldę visą šeimyną vėliau ir mane.  Pliusas mano atveju tik vienas, kai ligos susiję su tam tikrais virusais,  tai svarstyklių rodyklė gerokai pasislenka kairėn. Taip nutiko ir man. Tačiau jei jau lieknėti tik tokiu būdu tai gal ne  - ačiū,  aš kaip nors kitaip.
O šiaip tos ligos nieko gero,  ypač dirbant mama. Vyras  daug kartų kartojo - "tu negali sirgti , tu negali,  nebus kam mumis visai rūpinti" Tai aš  taip ir padariau visus pagydžiau ir pati  susirgau. Bet kadangi tai jau praeityje gal ir nereikia daugiau apie tai kalbėti.
 Turiu ir teigiamų žinių  - paprikos jau jau išlindo iš žemės,  rytoj sėsiu pomidorus,  šiemt jų turiu ypatingai daug ir įdomių veislių.( Na,  tas daug mano mastais, o kam yra daug 7 veislės ar o kam mažai tai čia jau kiekvieno reikalas.) Taigi tikiuosi jums parodyti rezultatus sėjos kai jau tai bus matoma.

Ką dar  norėjau paminėti - atradau  visišką NEsąmonę,  kuri pasirodo esanti net labai didelė sąmonė - kepti cepelinai. O atradau juos taip, kad nežinau ar rankos abi kairėm patapo, ar puodas kitaip virti ėmė,  bet darant pagal įprastą receptą ( 3 vienodos dalys krakmolo, virtų bulvių ir žalių bulvių)  cepelinai ėmė ir pasileido,  na gerai liko nepasileidęs net koks 1 cepelinas, kiti tikrai žymiai apsileidę.  Taigi kadangi prisigaminau jų daug ir nesinorėjo gaudyti iš puodo kažką  iš mėsos ir bulvių sugalvojau iškepti. Ir  pasirodo net Beata kepa cepelinus!!! Tokio tobulumo seniai nevalgiau,  dabar net nežinau ar benorėsiu virtų. Belieka išmokti visą tą skanumą ir nufotografuoti taip,kad tai bent primintų maistą žmonėms,  o ne kažkokį jovalą lėkštėje.

Na, ir dar tokia žinia, kuri mane keistai veikia. Kinija dabar valdo ir tai jokia paslaptis - valdo ne tiesiogiai,  o per prekes. Ir teko jau ne kartą susidurti, kad merginos geriau perka plastmasės gabalą iš Kinijos nei Lietuvoje sukurtą  rankų darbo papuošalą.Tai šiek tiek liūdina, nes negi ir vėl rankdarbiai nusės kažkur gilumon? Ar čia  tik mano aplinkoje tokia situacija? ( Kalbėdama apie papuošalus  turiu omenyje ne tik apie savo kūrybos - nors kuriu ir mažai,  bet apskritai).

 Tai tiek šį kartą minčių.

 Iki greito!!!! ( Tikiuosi, iki greito)

Savaitės patiekalai 4 dalis

Sveiki,

O būna ir taip, kad užsuki į blogą ir nerandi įrašo, o pasirodo jo nepaskelbei! Tad  skelbiu dabar. Gero skaitymo.

 Dienos lekia, nespėju su jomis, o veiklos atrodo tik daugėja.
 Taigi peržvelgusi savo 3 savaičių vakarienių meniu nusprendžiau, kad kiekvienos dienos nėra tikslo aprašinėti,  nes kai kurie patiekalai kartojasi su labai menkais pakitimais. Pvz. Varškės apkepas su razinomis arba be.
 Tad nusprendžiau geriau pateikti išbandytus receptus, kurie man neįprasti ir įdomūs.

Pirmasis nors už lango žiema, tačiau vistiek norisi  šašlykų,  tad greitai sumarinavau kaip įprastai darau ( vienodomis dalimis actu ir vandeniu, svogūnais ir prieskoniais) ir tada nusprendžiau išbandyti kepti  šašlykus trilitriniame stiklainyje. O ir bet tačiau,  švarūs stiklainiai pas mus išvažiuoja į rūsį ir pasirodo nebelikę jokio tokios talpos stiklainio. Tad teko suktis iš padėties ir imti stiklinį puodą. Suvėriau mėsą ant medinių iešmelių sustačiau 45 laipsnių kampų uždengiau, o pro kraštus palikau kyšoti pagaliukus ( dabar galvoju todėl to nenufotografavau?  na bet reikia taisyti padėtį tad kada nors kai kartosiu, o tai tikrai bus,  būtinai nufotografuosiu) ir kepiau. Mano dideliam nustebimui  skonis buvo labai artimas kepamų ant laužo,  nors aišku orkaitė niekad visiškai nepakeis  skonio tiek, kad būtų identiška.



 Kitas bandymas granola,  darau jį jau antrą kartą, skanumas nenusakomas, tik  ji man truputį trupa,  tačiau tobulėju ir manau su laiku pavyks idealiai.Gaminau pagal mano neseniai atrastą YouTube kanalą Gamink su Justina. Visa šeima įskaitant mažąją, džiūgauja kai  gaminu šį saldėsį. Kitas patiekalas - desertas taip pat iš šio kanalo - tiramisu be kiaušinių su namie keptais damų piršteliais. Gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad teks užsiimti tokiu darbu, nes man  tai atrodė kažkas  labai sunkaus ir neįveikiamo.
Kitas dalykas kodėl bijojau šio receptų  -žali kiaušiniai,  tad kai tik pamačiau šitą receptą nekilo klausimų kuo lepinsiu šeimyną savaitgalį. Tačiau mano norai dar neviskas,   apibėgus tris artimiausias ne pačias mažiausias  biskvitinių sausainiukų ne tik , kad nebuvo,  be ir paklausus salės darbuotojų gūžčiojo pečiais lyg būčiau prašiusi keptų karvelių mėlynų paprikų padaže. ( Net nežinau ar tokios yra,  bet čia šiaip palyginimui). Kadangi norai dideli teko suktis iš padėties, na ir pavyko,  iškepiau  naminius, tik ne visai piršteliai, labiau panašūs į blynelius. Tačiau skonio  nuo to nė kiek ne blogesnio.

Tai štai tokie  mano nauji  atrasti ir išbandyti receptai. Einu kur nors užsirašysiu, kad reikia fotografuoti kiekvieną patiekalą.

Kaip pasidaryti žvakę iš žvakių likučių?

Galbūt suvalkietiška prigimtis,  o gal ir aplinkosaugos specializacija neleidžia mesti viską iš eilės lauk.  Tad kai užėjo manija deginti žvakes ir po švenčių nesudegusių galiukų liko nemažai apie metimą nebuvo net minčių.
Ankščiau viską kraudavau į dėžutę teisindamasi, kad tai bus  Velykoms,  kiaušiniams marginti. Tačiau man, kaip žinia, šitoj vietoj abi rankos kairės,  nes niekaip nepavyksta gražūs margučiai su vašku. Tad kai prisikaupė nemenka dėžutė pabandžiau perlydyti  ir pasgaminti naujų žvakių. Ir man pavyko,  tiesa ne iš pirmo karto. Bet apie viską iš eilės.
Taigi pirmas bandymas buvo nevisai sėkmingas,  nes  neturėjau tinkamų dagčių, tad išgirdau patarimą,  kad galima naudoti plonytes ilgas torto žvakutes. Štai tokias:

   Ką gi jų pas mane gulėjo nuo neatmenamų laikų ir pabandžiau. Kodėl nenaudojau jų vėliau?

1. Jos labai plonos,  todėl, kad dagtį galima panaudoti nebent labai plonos žvakėms. Mano indeliai nuo tradicinių  stiklinės dydžio žvakių,  todėl kai užkūriau degė žemyn šuliniu t.y. tik  ~ 1 cm  degė visa kita liko nejudinta.
2. Dar pilant vašką,  jau užpiltas  ant žvakių vaškas nusilydydavo ir prieš tai džiuginęs stabilumas ištirpdavo kaip pernykštis sniegas. To pasekoje buvo daug  veiklos įtvirtinant dagtį tiesiai ir taisyklingai.
 Todėl pirmojo bandymo foto ir nebus.
Antram bandymui naudojau specialius dagtis,  bet kai ne visada gali susiplanuoti laisvą laiką, kad galėtum ir darbuotis ir fotografuoti tad griebiau ir dariau.. Praleisdama vieną svarbią smulkmeną,   o smulkmena tokia, kad niekaip neparuošiau dagties,  o juk tai paprasta medvilnė, kuri be abejo sugėrė dalį vaško, todėl,  viduryje žvakės pasidarė duobutė,  kokia ten duobutė visa smegduobė, per kurią  beveik indelio dugnas  matėsi.   Taigi ėmiausi viską daryti dar kartą. Ir nepaisant, kad bandant išvalyti vieną indelį jis sutrūko  į keletą dalių, viskas praėjo daugmaž sėkmingai. ( smegduobės sumažėjo iki duobučių, na, o kitą kartą, manau ir visai išnyks)
Ką  ir kaip dariau pažiūrėkite video :

Jei kils klausimų visada klauskite,  mielai atsakysiu.

Savaitės patiekalai 3 dalis

Sveiki,

Nors jau ir vėluoju su įrašo pateikimu,  tačiau vejuosi. Mažajam turbūt dygsta dantys todėl susikalbėti itin sunku. Ir to pasekoje  užsimeta mamos užsiėmimai.
Pagaunu pagreitį rašyti,žymėtis ką gaminu todėl ir trečioji savaitė to,ką valgėm šią savaitę.
Pirmadienis : Vištienos sparneliai su ryžiais ir marinuotais agurkėliais
 Mūsų šeimoje yra keletas nesuderinamumų. Aš beveik nevalgau grikių ( tiksliau paragauju), nes mano organizmas tiesiog jų netoleruoja,  o vyras grikius dievina.  Tuo tarpu aš dievinu vištienos sparnelius, o vyrui vištienos sparneliai nepatinka.  Ir nepatinka tuo, kad reikia labai daug užsiimti su jais kol pavalgai. Suprantu grįžus po darbo dienos gal ir norisi greičiau numarinti alkio kirminą,  o ne ten žaisti nukaulintoją. Tačiau man tai labai skanu. Todėl sugudravau, kad abu liktume laimingi. Taigi nupirkau petukų  (  viršutinė sparnelio dalis). Juos užmarinavau dar sekmadienį,  ką dėjau nepamenu. eilinis mišinys iš to, kas pasitaikė po ranka. Čia nieko originalaus nepasakysiu, bet visada dedu pipirų ir truputį druskos, česnaką arba svogūną  ir visada kažką kas turi rūgšties,  kartais tai vynas,  kartais tai vyno actas,  kartais citrinos sultys, esu marinavusi net su bruknių uogiene Gavosi tikrai labai super. Taigi nieko čia  ypatingo sparneliai iškepti orkaitėje kepimo maišelyje  garnyrui buvo ryžiai  ir  marinuoti agurkėliai.
Antradienis Trečiadienis:  Rauginti kopūstai su dešrelėmis.
 Kad ir kaip  keistai atrodytų šitas receptas čia,  aš tai mėgstu. Todėl jau kai ėmiausi gaminti tai pagaminau net dviem dienom. Vėlgi ruošimas   gal ir nieko nenustebins,  nes ingridientų labai nedaug,  bet viena gudrybė mano naudojama nuolat.
Įdedu virti bulves,  ir kopūstus dedu tik joms kiek apvirus arba verdu dviejuose puoduose vėliau bulves sumetu į kopūstus.  Bulvės patampa  su lengva rūgštele ir būtent tokios man labiausia patinka. Kadangi naminių dešrelių jau nebeturime, pirkau parūkytas  ir tiesiog sumečiau pabaigoje virimo  į tą patį puodą. Valgė šeimyna ir gyrė, net ausys lapsėjo. Užteko dviem dienom.
Ketvirtadienis -  Tinginėliai
Kadangi esu kilusi iš Suvalkijos ten varškėtukai vadinami tinginėliais. Tai aš irgi juos taip vadinu.  Taip jau nutinka po mėsingų dienų, kad mėsos nebesinori  ir imi sukti galvą ką čia dar tokio  pagaminus. Taigi  šį kartą laimėjo tinginėliai.
 Dariau iš galvos:
500 gr varškės
2 kiaušiniai
 Keli šaukštai miltų
Druska
 Viską sumaišiau suminkiau į vieną didelį nelimpantį prie rankų gumulą na ir  su mažąja formavom gyvatėles,  bet pjaustėm ir metėm į puodą su verdančiu vandeniu,  virė kol iškilo ir tada dar  apie 5 minutes. Valgėm su grietine ir cukrumi.
P.S. pastebėjau, kad skirtingų miltų reikia skirtingo kiekio tad visada žiūrėkite, kada nelips prie rankų, o ne kada  būsite įdėję pakankamai miltų pagal receptą.

Penktadienis - Vištienos kepsniukai
Ką gi atsipūtėm nuo mėsos,  bet ilgai be jos  mes negalime,  tad vištienos krūtinėle pamušiau,  paprieskoniavau ir kepiau  apvoliojusi džiūvėsėliuose ir kiaušinio plakinyje. Valgėm su bulvėm ir  naminėm salotom - iš  Gražgarstės, agurko ( klaida, nes agurkai dabar mediniai), pomidoriukų,  traškių ( ICEBERG) salotų ir viskas buvo užpilta alyvuogių aliejumi,  balzamiko actu ir pabarstyta druska bei provanso žolelėmis.
Šeštadienis - Blynai

Jau ankščiau rašiau, kad  mūsų šeimoje tarsi tradicija, kad blynai dažniausiai kepami savaitgaliais. Kadangi šeštadienį buvome išvykę name valgėme tik paprastu miltinius blynelius, kuriuos ruošė vyras. Įprasti blyneliai, kurių tešla ir kiaušinio, pieno, miltų ir druskos,  bei trupučio cukraus. Proporcijų niekada nežiūrim, nes kaip rašiau ankščiau pagal skirtingus miltus skirtingai tešla ir gaunasi,  o čia jos reikia grietinės tirštumo. Valgėm su grietine ir šaldytom uogom.

Sekmadienis - Naminiai mėsainiai ir trupininis pyragas
Ilgai galvojom ko čia tokio norėtume ir sumąstėm, kad darysime naminius  mėsainius.
  Nutiko tik viena bėda bandelių tešlą gamino vyras tad kažkaip paskaitęs receptą užpylė mieles per karštu vandeniu ir bandelės neiškilo, bet nepaisant to jos buvo valgomos.
 Na, o toliau  mėsa buvo tiesiog kotletai kepti pagal įprastą receptą, tik tiek, kad labiau suploti, kad patogiau būtų vėliau gaminti mėsainį.  Visa kita yra fantazijos reikalas.  Prilaužiau Iceberg'o salotų,  pripjausčiau svogūno, pomidorų, pomidorų padaže marinuotų agurkų ir ištraukiau grūdėtas garstyčias. Kadangi agurkai buvo pomidorų padaže nieko papildomo nebereikėjo. Kiekvienas dėjosi pagal pomėgius. Dar buvau atpjovusi sūrio, tačiau šį kartą, kažkodėl užteko ir aukščiau išvardintų ingridientų.
 Dar su mažąja kepėme trupininį pyragą pagal šį receptą.
Ką daryčiau kitaip? Apatinį sluoksnį visada dedu stabiliai netarkuoju ir neplėšau  tešlos,  trupinius darau tik ant viršaus,  šį kartą dariau pagal receptą,  bet pyragas gavosi labai trupantis  ir nestabilus. Tad kitą kartą grįšiu prie savo išbandyto būdo.

 Skanaus!!!

Savaitės patiekalai vakarienei 2

Sveiki ir vėl, antra savaitė, ir  startas man visai  patiko.

Tad skubu dalintis savo mintimis ir skonio patyrimais.
Pirmadienis - Orkaitėje kepti vištienos ketvirčiai ir ryžiai kitaip
 Vištienos kaip ir kitų dalykų marinavime mėgstu improvizuoti, kai kada pavyksta puikiai kai kada nelabai. Šį kartą   nusprendžiau neeksperimentuoti ( prisiminkime praeitos savaitės nesėkmes)  ir marinavau pagal šį receptą.Užmarinuota vištiena stovėjo beveik parą, kepiau kepimo maišelyje,  tad  liko sultinga ir tikrai be galo skani. Garnyrui norėjosi kažko įdomesnio,  tad įvertinusi šaldiklio ir šaldytuvo turinį išbandžiau Ryžių ir daržovių garnyrą su kiekiais kiek persistengiau,  tad liko ir kitai dienai. Bendroje sumoje derinys tikrai skanus, o ir buvo panaudoti šaldyti žirneliai, kuriuos panaudoti man itin sudėtinga. Ir baltas vynas, kuris jau geras mėnuo stovėjo šaldytuve ir tiesiog maldavo būti sunaudotas kokia nors forma.

Antradienis -  Kiaulienos kepsniai ir vakarykščiai ryžiai. 
 Čia kažkokio recepto nebus,  tiesiog  išmušiau plaktuku kiaulienos dalį su šiek tiek  lašinuko (kadangi perkame po pusę kiaulės nepasakysiu, kuri tai kiaulės vieta)  ir užmarinavau eiliniam savo  kūrybos mišinyje, kurį  sudarė pikantiški prieskoniai iš Alvo  alyvuogių aliejus, česnakas ir žinoma druska bei pipirai. Kiek laiko stovėjo tiksliai nepamenu, bet tikrai  daugiau nei 3 valandas. Tuomet viską sukroviau į kepimo maišelį ir kepiau. Pasak vyro kepsniai tiesiog tirpo burnoje. Na,  o kadangi buvo likę vakarykščių ryžių papildomai jokių daržovių nedėjau, nes derinys buvo tikrai skanus.

Trečiadienis cukinijų ir bulvių blynai
Cukinija yra  labai naudinga daržovė ir aš ją labai mėgstu,  bet mėgstu dažniausiai šviežią plona žieve kai ką nors gaminant nereikia jos lupti ir skobti sėklų. Tačiau kaip jau rašiau praeitą savaitę turiu garbės sukti galvą kur dėti dideles cukinijas. Tad pasinaudojusi paieška radau štai šį receptą ir pagaminau tikrai skanių blynelių. Viską dariau kaip nurodyta,  tik noriu atkreipti dėmesį, kad blynai skanūs bus tik tada, kai juos  išskirstysite, kad būtų itin ploni tik tada jie bus traškūs.


Ketvirtadienis Varškės apkepas
 Reikės:
2 pakelių varškės
Maždaug puodelio (300 ml) Manų kruopų
2 Kiaušinių
 stiklinės pieno
Keleto šaukštų aliejaus
Cukraus pagal skonį
Razinų ar kitų džiovintų vaisių jei mėgstate

Pirmiausia  užpilu manų kruopas pienu ir palieku 10-15 minučių, kad pabrinktų šiek tiek,  ir viską  įmaišau,  kartais plaku blenderiu,  kartais palieku taip, tiesiog gerai išmaišau ir viskas.  Jei dedu džiovintų vaisių juos dedu po plakimo blenderiu.  Dėl purumo galima įdėti tarkuoto fermentinio sūrio,  tačiau tai daryti nebūtina. Mums šis paprastas receptas puikiai tinka,   valgome su cukrumi ir grietine todėl į patį apkepą cukraus dedu nedaug

Penktadienis  Dešrelės ir bulvės su marinuotais patisonais.
 Turbūt perskaitėte ir kikenat sau į delną,  o čia tai jau receptas bus,  nebus jo deja :D tačiau kartais būna ir tokių patiekalų,  mano vyras mėgsta bulves prie mėsos,  ir  prie visko kas primena mėsą, tad jei tik duodu pasirinkimą tai   būtinai bus bulvės.   Patisonus marinavau pati pagal šį receptą

Šeštadienis -  blyneliai su obuoliais ir varške
 Blynai dažniausia pas mus karaliauja savaitgalį jei nereikia niekur keliauti,  tačiau šią savaitę jie buvo net du kartus ir antrieji  t.y. šeštadieniniai  yra kartojami jau n-tąjį kartą. Šis receptas man patiko tuo, kad blynai kepti orkaitėje būna neriebūs,  o ir šiaip sulankstei sudėjai į skardą pašovei ir  gali keliauti prie kitų darbų.
Sekmadienis- trinta moliūgų sriuba ir pica.
Nors moliūgą  šaldiklyje laikiau tam laikui, kai mažasis ims valgyti  "tikrą" maistą, tačiau kažkaip  labai užsinorėjau trintos moliūgų sriubos todėl nedidelę dalį pasisavinau ir pagaminau sriubą. Tai bene vienintelė trinta sriuba, kurią lig šiolei valgydavo visa šeima,  tačiau  šį kartą mažoji atsisakė vien pamačiusi vaizdą,  ką gi valgėme trise.
Na, o pica tai nieko kaip ir įdomaus,   padas įprastas mielinis,  viena pica  su saliamiu ir kalnu daržovių, o kita naujai bandyta, kuriai vyras  iš pradžių atkakliai priešinosi, tačiau patyliukais pagaminau ir visiems patiko ir man pačiai ji buvo daug skanesnė nei pirmoji.
 Receptą kopijuoju kadangi jis paimtas iš kelių receptų puslapio,  kuriame rasite ir daugiau picos receptų.

 
Pica su varške, pomidorais ir alyvuogėmis

1/5 picos tešlos
150 g liesos varškės
5 valg. š. neriebaus majonezo
1 skiltelė česnako
žiupsnelis druskos
žiupsnelis Provanso žolelių mišinio
žiupsnelis pipirų
juodųjų alyvuogių
vyšninių pomidorų
gražgarsčių pateikimui

Picos tešlą iškočiokite.
Varškę, majonezą, skiltelę česnako, druską, žoleles ir pipirus sudėkite į maisto smulkintuvo indelį ir sutrinkite iki vientisos masės. Varške aptepkite picos pagrindą. Išdėliokite griežinėliais supjaustytas alyvuoges ir pomidorus. 
Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-11 minučių, kol kraštai gražiai parus. Iškepusią picą pagardinkite gražgarstėmis.

Paįvairimui uždėkite fetos sūrio - jis čia labai tiks.

Ką gi skanaus ir ačiū, kad esate kartu.

Savaitės patiekalai

Sveiki,

Kadangi taip jau nutinka, kad man kiekvieną dieną sugalvoti ką gaminsiu vakarienei  yra be galo sunku, nebent tarsi netyčia kažkas užsimena ko norėtų, arba pasufleruoja parduotuvių akcijos.
Tad nusprendžiau rašyti savaitės meniu čia, tai ką valgėm praeitą savaitę ir bus lengviau rasti,  o ir Jums  gal bus naudos.
Mūsų šeimoje pagrindinis  valgymas yra vakare,  kai visi susirenka, po darbų,darželių,mokyklų. Tačiau Jums patikusius receptus galite gaminti tada kada Jums patinka. Taigi važiuojam:
Pirmadienis - vakarienės nesėkmė
 Pirmadienį pietums buvau nusprendusi virti sriubą iš salierų ruošinio sriubai ir bulvių,  dar, kad būtų sočiau įmečiau keletą makaronų. Sriubos ruošinius mėgstu, nes tai patogu kai skubi, tačiau šis buvo

Linkėjimas 2015-iesiems

Sveiki,

Štai jau ir Naujieji metai. Tad su Naujais!!!  Kodėl laikas bėga taip greitai?  Ir kuo toliau tuo greičiau? Pamenu kai buvau maža mama nuolat sakydavo, kad kai gimsta vaikai laikas ima eiti vis greičiau, ir tikrai gimus vaikams jis greitėjo,  o mažiausias,  toks jausmas, kad apskritai užpylė laiko mašinai reaktyvinio kuro.

Neseniai  žiūrėjau vieną video, kur žmogus pasakojo  kodėl jis pakeitė darbą,   ir buvo paminėta frazė, kad pavargo turėti tik vieną dieną per savaitę t.y. penktadienį. Kažkaip tai man labai užstrigo ir vis mąstau apie tai. Dauguma dirbančių nuo 8 iki 17 valandos žmonių tikrai labiausia laukia penktadienio kai žino,kad rytoj į darbą nereikės. Tačiau mano manymu to neturėtų būti,  nes tai gali pakeisti. Jei nemiela būti darbe,  tai  keisk kažką,tobulėk,auk,  galbūt būsi pastebėtas, gal tiesiog surasi kitą darbą, kur bus tikrai maloniau.

Kai esi mama tas penktadienis kiek kitoks, jis nei laukiamas nei ne.  Tiesiog jis ateina,  ir  gaunasi kaip ir pas tą savo istoriją pasakojusį žmogų " Penktadienis... penktadienis... penktadienis" Tiesiog laikas lekia tokiu greičiu, kad pastebi, kad ir vėl atėjo ta diena kai vyras iš darbo gryžta valanda